Strazdo anatomija
Autorius: Alis Balbierius
ISBN kodas:
5415017313
Išleidimo metai:
2004
Puslapių skaičius:
142
Kalba:
Lietuvių
Viršelis: Minkštas
Aliaus pasaulyje nelieka laiko ir erdvės ribų, veikia įvairūs kultūriniai, literatūriniai ir mitiniai skirtingų epochų herojai: atgyja šumerai („Šumero šviesa“, „Mėnulis“), vilkolakiai marmurinėje salėje lošia iš žmogaus gyvybės („Vilkolakiai marmurinėje salėje…“), žalčiai iš akmens amžiaus keliauja per dangų („Žalčiai pro rūką“), liūdnas Don Kichotas mechanizuotame pasaulyje ieško prasmės („Don Kichoto elegija“), išprotėjęs Hefaistas daužos danguj („Tas vėjas viešpatie koks vėjas“), pražysta Renesanso spalvota žvaigždutė („Telefonai tylės kaip ikonos“), per pasaulį keliauja kentauras („Refrenas“, „Arkliavagis“, „Kentauras“) ir amžinas žydas¹ („Žiemos pastoralė“), išprotėjęs Škėmos liftininkas Amazonės džiunglėse ant medžių ieško lifto mygtukų, kad galėtų kilti ir leistis („Škėmos liftininkas“), Bakchas vis augina vynuoges („Vyndarys“), prasmės ieškoti einama į idealiąją Šambalą² („Aš Himalajų krašto neregėjau“) ar Antiką („Baroko žiedas ant lelijos girių“).
Aliui didelę reikšmę turi ir netikėjimo Dievu problema. Jis parodo šiandieninio žmogaus sustabarėjimą ir visišką dvasios degradaciją („Tau jau skambėjo“, „Tai standartinis kristus…“, „Kur jūs paskutinės vakarienės broliai…“). Šiuolaikinis žmogus, anot Aliaus, nebetiki Dievu, nebesusibendrauja su pirmaprade gamta, todėl yra vienas ir vienišas, „apaugęs tūkstančiais kaukių“ („Žvelk anąpus savęs“, „Nors mes svetimi“, „Be pavadinimo“). Vienatvė slegia, todėl reikia ir tiesiog būtina susikurti idealą, kad nesijaustum vienišas ir nesuprastas („Pigmalionas“). Aliaus susvetimėjęs ir nebetikintis pasaulis artėja prie apokalipsės („Pavėlavę laivai“). Išsigelbėjimą gali atnešti tik rusoistinis grįžimas į gamtą, nes „gamtos knyga už bibliją senesnė/ senesnė už visas knygas pasaulio“ („Baroko žiedas ant lelijos girių“).
Visgi nihilizmo Alio eilėraščiuose nė per nago juodymą nerasim. Alis ragina “nieko nemąstyti – vien tik būti/ bent amžinybę, bent minutę…“ („Gamta palyti sielą“), nes žmogaus gyvenimas tėra paprasčiausias žaidimas, o jo likimą valdo kitos būtybės („Pokeris“, „Vilkolakiai marmurinėje salėje“). Šiaip ar taip žmogaus gyvenimas žemėje yra laikinas („Refrenas“, „Horizontas“) ir Alis su tuo barokiškai susitaiko. Amžinai netrunkantis yra ir liūdesys, ir skausmas, ir meilė. Alis žavus tuo, jog praėjusiame laike neieško sentimentų, negraudena ir neverkia. Jis paprasčiausiai priima viską kaip žaidimą, o praėjusius dalykus įprasmina kokiu nors minimalistiniu, bet įdomiu vaizdu: „tavo ašaros perlas/ ant mažos grandinėlės-/ tai tik tiek beišliko/ mano meile tavęs…“ („Šilkas“) arba: „mes taip seniai svetimi/ išsaugojom – tik mėnesieną…“ („Nors mes svetimi…“).
Kiekviename eilėraštyje Alis išlieka barokiškai išdidus, spartietiškai ramus ir kantrus bei renesansiškai žmogiškas. Jis pasiryžęs užkimšti indą, iš kurio teka laikas (P. 109), apversti smėlio laikrodį (P. 105), dedikuoti pavasarį, geltoną spindulį virš sniego, kriauklelę mažą, ošiančią visatą, neužmirštuolės žydresį pievoj, sekundžių sniegą ir tai, kas neapčiuopiama…
Paprastai anatomijos būna neįdomios ir šiek tiek nuobodokos. Aliaus „Strazdo anatomija“ yra kitokia: įdomi ir jauki, dvelkianti susikaupimu ir ramybe, kartais lengvu vos juntamu patosu. Geriausia ją skaityti prieš miegą, geriant šiltą pieną su medum ir įsisupus į antklodę, kad pajustum mielą pilnatvę ir jaukią, žodžiais neišsakomą šilumą.
Aliui didelę reikšmę turi ir netikėjimo Dievu problema. Jis parodo šiandieninio žmogaus sustabarėjimą ir visišką dvasios degradaciją („Tau jau skambėjo“, „Tai standartinis kristus…“, „Kur jūs paskutinės vakarienės broliai…“). Šiuolaikinis žmogus, anot Aliaus, nebetiki Dievu, nebesusibendrauja su pirmaprade gamta, todėl yra vienas ir vienišas, „apaugęs tūkstančiais kaukių“ („Žvelk anąpus savęs“, „Nors mes svetimi“, „Be pavadinimo“). Vienatvė slegia, todėl reikia ir tiesiog būtina susikurti idealą, kad nesijaustum vienišas ir nesuprastas („Pigmalionas“). Aliaus susvetimėjęs ir nebetikintis pasaulis artėja prie apokalipsės („Pavėlavę laivai“). Išsigelbėjimą gali atnešti tik rusoistinis grįžimas į gamtą, nes „gamtos knyga už bibliją senesnė/ senesnė už visas knygas pasaulio“ („Baroko žiedas ant lelijos girių“).
Visgi nihilizmo Alio eilėraščiuose nė per nago juodymą nerasim. Alis ragina “nieko nemąstyti – vien tik būti/ bent amžinybę, bent minutę…“ („Gamta palyti sielą“), nes žmogaus gyvenimas tėra paprasčiausias žaidimas, o jo likimą valdo kitos būtybės („Pokeris“, „Vilkolakiai marmurinėje salėje“). Šiaip ar taip žmogaus gyvenimas žemėje yra laikinas („Refrenas“, „Horizontas“) ir Alis su tuo barokiškai susitaiko. Amžinai netrunkantis yra ir liūdesys, ir skausmas, ir meilė. Alis žavus tuo, jog praėjusiame laike neieško sentimentų, negraudena ir neverkia. Jis paprasčiausiai priima viską kaip žaidimą, o praėjusius dalykus įprasmina kokiu nors minimalistiniu, bet įdomiu vaizdu: „tavo ašaros perlas/ ant mažos grandinėlės-/ tai tik tiek beišliko/ mano meile tavęs…“ („Šilkas“) arba: „mes taip seniai svetimi/ išsaugojom – tik mėnesieną…“ („Nors mes svetimi…“).
Kiekviename eilėraštyje Alis išlieka barokiškai išdidus, spartietiškai ramus ir kantrus bei renesansiškai žmogiškas. Jis pasiryžęs užkimšti indą, iš kurio teka laikas (P. 109), apversti smėlio laikrodį (P. 105), dedikuoti pavasarį, geltoną spindulį virš sniego, kriauklelę mažą, ošiančią visatą, neužmirštuolės žydresį pievoj, sekundžių sniegą ir tai, kas neapčiuopiama…
Paprastai anatomijos būna neįdomios ir šiek tiek nuobodokos. Aliaus „Strazdo anatomija“ yra kitokia: įdomi ir jauki, dvelkianti susikaupimu ir ramybe, kartais lengvu vos juntamu patosu. Geriausia ją skaityti prieš miegą, geriant šiltą pieną su medum ir įsisupus į antklodę, kad pajustum mielą pilnatvę ir jaukią, žodžiais neišsakomą šilumą.
Aliaus pasaulyje nelieka laiko ir erdvės ribų, veikia įvairūs kultūriniai, literatūriniai ir mitiniai skirtingų epochų herojai: atgyja šumerai („Šumero šviesa“, „Mėnulis“), vilkolakiai marmurinėje sal...
Skaityti daugiau...
Knygą siūlo:
Parduok perskaitytas knygas ir kitus daiktus!