Skambantis molis. Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai

Siūlyti knygą

Autorius: Nerija Putinaitė

ISBN kodas: 9786098163186

Išleidimo metai: 2019

Puslapių skaičius: 408

Kalba: Lietuvių

Viršelis: Minkštas

Kultūros ir idėjų istorikės, filosofės Nerijos Putinaitės naujausioje knygoje „Skambantis molis. Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai“ kalbama apie, atrodytų, neginčijamas lietuviškas vertybes – Dainų šventes, Justino Marcinkevičiaus trilogiją „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ ir Lietuvos TSR (šiandien – Lietuvos) liaudies buities muziejų Rumšiškėse.Savo monografijoje Nerija Putinaitė rašo, kad poeto „nacionalinis epas“ (savo trilogiją taip vadino pats Justinas Marcinkevičius) sovietmečiu buvo sutiktas su labai palankiai iš visų visuomenės pusių – plačiosios publikos iš vienos, ir cenzorių iš kitos. Mokslininkė argumentuoja, kad trilogijoje paliečiamos istorijos ir tautiškumo temos neperžengė sovietinės istoriografijos nubrėžtos ribos ir trilogijoje pasakojimas apie lietuvių tautos valstybę visą laiką lydimas nesėkmės šešėlio. Toks kontekstas, lyg kontrastas „sėkmingai“ sovietinei realybei buvo visiškai priimtinas ideologinei nomenklatūrai.Kita „Skambantis molis“ tema skirta Dainų šventėms. Nors šiandien jos įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, po antrojo pasaulinio karo ir Lietuvos sovietinės reokupacijos, šventės tapo vienu iš lietuvių sovietizavimo būdu. Nerija Putinaitė parodo, kad 1946 m. Dainų šventė Lietuvos komunistų partijos elito veikėjams atrodė kaip būdas parodyti naujos sovietinės valdžios pastangas globoti tautiškumą, o vėliau, per masinę saviveiklą kontroliuoti tautinius jausmus.Knygoje „Skambantis molis“ yra ir skyrius, skirtas Liaudies buities muziejui, kuriame vyksta neakivaizdinė Nerijos Putinaitės polemika su sovietinių veikėjų atsiminimų teiginiais, kad muziejaus atsiradimas buvo kultūros rezistencijos aktas prieš centrinę valdžią. Mokslininkė įrodo, kad Rumšiškių muziejus pateko į būtent centrinės valdžios paskelbtą iniciatyvą steigti tokio tipo muziejus visoje Sovietų sąjungoje.Nerija Puitinaitė savo pokalbyje su LRT žurnalistu sako, kad jos knyga yra noras parodyti tautiškumo vietą sovietinės sistemos ribose. Anot mokslininkės, buvo „... pastangos ne jį uždrausti, įdiegti internacionalumą, bet tautiškumą modifikuoti, prijaukinti prie sovietinės sistemos. Todėl, jeigu tautiniai elementai neturėjo antisovietinių politinių, religinių implikacijų, jie buvo labai pozityviai traktuojami“.Nerija Putinaitė išgarsėjo 2016-ais metais, kai tuometins Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas nusprendė neskirti Patriotų premijos už moklininkės knygą „Nugenėta pušis: ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“, nors jos kandidatūrą jau buvo patvirtinusi premijos komisija.TURINYSĮVADAS: Sovietinė nacionalinė politika ir lietuviškieji nacionalizmai 191. Sovietinės nacionalinės politikos įtampos ir tautiškumo „saugojimas" 202. Tautiškumo vystymas kaip sovietinės politikos paradoksas 213. Dvi nacionalizmo atmainos: administracinis ir kultūrinis nacionalizmas 264. Pragmatinė tautiškumo mašina: grėsmės, ideologija ir emocijos 33I DALIS. TAUTIŠKUMAS KAIP PRAMOGA: Sovietinės dainų šventės 39ĮŽANGA. DAINŲ ŠVENTĖS NACIONALIZMO KONTEKSTUOSE 391. 1946 M. DAINŲ ŠVENTĖ: REŽIMO LEGITIMACIJOS RŪPESČIAI IR TAUTINĖ PRAGMATIKA 471.1. Lietuviškos administracijos rūpestis dėl valdžios legitimumo 471.2. Šventės ideologija: klestinti tarybinė lietuvių tauta 501.3. Kas sugalvojo šventę? 551.4. Organizavimas: ekstremali mobilizacija kultūriniam frontui 591.5. Išdainuotas tautiškumas 632. MASINĖS MENO SAVIVEIKLOS ORGANIZAVIMAS: ANKSTYVOS NESĖKMĖS IR ŠVENTĖS EFEKTAS (1941-1955) 662.1. Dainų šventė - įprastas tarybinės meno saviveiklos reiškinys 672.2. Žlugęs meno saviveiklos organizavimas 1941 m. 692.3. Dainų šventė išgelbsti meno saviveiklos planus 722.4.1946 m. dainų šventė ir meno saviveiklos olimpiados 752.5. Masiškumo spurtas ir liaudies apgavystė: 1954 m. literatūros ir meno dekada Maskvoje 792.6. Prievarta į šventes 832.7. Sovietizuojanti pramoga 862.8. Matomas nematomasis 903. REPERTUARO KONTROLĖ: TARP PASTANGŲ SOVIETIZUOTI IR VISUOMENĖS LŪKESČIŲ 953.1 Pramoginio tautiškumo turinio ideologizavimas ir internacionalizavimas 963.2. Liaudies ansamblio repertuaro ideologizavimas 993.3. Visuomenės atsakas ir koncertai pagal auditoriją 1073.4. Ideologiniai hitai: „Ant Nemuno kranto" 1123.5. Meno saviveiklos krizė: „nudainuotos" dainos ir televizoriaus iššūkis 1153.6. Estrada ir Vakarų laisvės šmėkla 1193.7. Šiuolaikinis tarybinis folkloras: sužlugusios kūrybinės pastangos 1243.8. Folkloro sąjūdis 1274. ŠVENTĖS TURINIO KAITA: SOVIETIZACIJA IR DŽIAUGSMO GAMYBA 1364.1. Dainų diena: populiarios tarybinės dainos pakeičia liaudies (tautines) dainas 1384.2. Kolūkinis tautiškumas: žanrų įvairovė, stilių margumynas 1434.3. Šventė kaip džiaugsmo mašina 1495. PERKURTAS ETNIŠKUMAS: PROFESIONALIAI IŠTOBULINTAS IR SUŠIUOLAIKINTAS 1585.1. Švedas prieš Šimkų: stilizacija ar autentiška liaudies kūryba 1615.2. Liaudies kūrybos išvystymas ir konfliktas nacių okupacijos metais 1655.3. „Sušiuolaikintas" išvystytas lietuvių liaudies menas 1715.4. Nuo tautinio kostiumo prie tautinės uniformos 1775.5. Reprezentatyvioji meno saviveikla Maskvai 1825.6. Kas brėžė ribas? 1866. KURI ŠVENTĖS TRADICIJA?: „DAINŲ ŠALIS". TEATRAS AR LIAUDIES OPERA 1906.1. Lietuva - „dainų šalis"? 1916.2. Analogijos pagunda: Estijos ir Latvijos kitoniškumas 1936.3. Autentiška tautinė tradicija: teatras, ne chorinė daina 1976.4. Dainų šventės kaip „liaudies operos" 2006.5. Lietuvių išeiviai ir jų daugialypė švenčių tradicija 2067. LIAUDIES BUITIES MUZIEJUS: VIETA PRAMOGINEI ETNOGRAFIJAI 2137.1. Muziejaus idėja: prieškariniai planai ir sąjunginė kampanija 2147.2. Kraštotyros judėjimas kaip sąjunginė iniciatyva 2197.3. Komplikuota statyba, nukeltas atidarymas 2217.4. Propagandinės žinios 2267.5. Etnografinės pajautos ir šventimo vieta 2307.6. Disciplinuota etnografinė pramoga 233II DALIS. LIETUVA KAIP KENTĖJIMAS: Marcinkevičiaus draminė trilogija 2431. AUTORIUS. VALSTYBĖS APARATAS IR PUBLIKA 2471.1. Trvs dramos: sumanymas, kūrimas ir aplinkybės 2471.2. Trilogijos ištakos: nutylėtas Vydūnas? 2521.3. Rizika ir cenzūros slenksčiai: Mamutų medžioklė 2551.4. Mindaugas: be cenzūros kliūčių 2621.5. Katedros sunkumai dėl filosofijos ir Mažvydas 2681.6. Populiarumas, įvertinimas ir sklaida 2742. KAIP PERSKAITYTA LIETUVOJE: SOCREALISTINIS SCHEMATIZMAS IR SENOJI LIETUVA 2812.1. Mindaugas: Tėvynės idėja ir heroizuota nelaisvė 2832.2. Anapus gėrio ir blogio: istorija (Lietuva) pateisina nusikaltimus tautai 2872.3. Mažvydas ir Katedra: baudžianti Tėvynė anapus laisvės 292 2.4. Tautiškumo inovacijos: senoji Lietuva, sukurti herojai, epiškumas 2972.5. Pavyzdinė sovietinio lietuvio patrioto savivoka 3053. PATRIOTINIS JAUSMINIS REŽIMAS: KANČIA. SKAUSMAS, KALTĖ 3113.1. Santykis su Tėvyne kaip kentėjimas 3123.2. Perskilęs herojus ir dialektinė jausmų mechanika 3213.3. Jausminė misterija: pastatymai, žiūrovai ir jų reakcijos 3263.4. Pavyzdinė tarybinio lietuvio patriotinė savijauta 3324. TARP IŠSKIRTINIO PRIPAŽINIMO LIETUVOS TSR IR SĄJUNGINIO ABEJINGUMO 3394.1. Sąjunginė sklaida 3394.2. Sąjunginiai teatrai (ir publika) nesudominti 3424.3. Mindau/jas angliškai - pripažinimo lūžis? 3485. KAIP PERSKAITYTA ANAPUS LIETUVOS TSR: ŽIAURAUS TIRONO ŠMĖKLA IR EGZOTINIS LIETUVIŠKUMAS 3545.1. Liaudies kančios, amoralus Mindaugas ir neišvengiama jo baigtis 3565.2. Klaidingas „patriotizmas" ar kenčiantis Sniečkus? 3615.3. Revoliucinė filosofinė Katedros dvasia 3665.4. Nacionalistinis komunizmas užsieniui: tautinio egzotiškumo manifestacija 3715.5. Nelaisvas herojus ir daugialypis jo vidinis konfliktas 376VIETOJ APIBENDRINIMO 383SANTRUMPOS 387SUMMARY 388ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 392ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 400

Skaityti daugiau...

Knyga išmainyta

Mainyk perskaitytas knygas į kitus daiktus!