Vos pasirodęs romanas sukėlė skandalą. Viktorijos laikų visuomenę šokiravo atviras kalbėjimas apie hedonizmą, moralės ribas ir žmogaus troškimą gyventi tik malonumui. Tačiau būtent ši drąsa ir padarė „Doriano Grėjaus portretą“ nesenstančia klasika.

Pirmą kartą išleistas 1922 metais, „Ulisas“ iki šiol kelia diskusijas, žavi literatūros tyrinėtojus ir kartu gąsdina skaitytojus savo apimtimi bei sudėtingumu. Tačiau po šiuo reputacijos sluoksniu slypi labai žmogiška istorija – apie kasdienybę, vienatvę, klajones, santykius ir bandymą suprasti save pasaulyje, kuris nuolat keičiasi.

Gianluca Gotto – italų rašytojas, keliautojas ir tinklaraštininkas, savo kūryboje dažnai nagrinėjantis alternatyvaus gyvenimo, vidinės ramybės ir savęs paieškų temas. Jo romanas „Tikrai nutiks kas nors nuostabaus“ – tai ne tik istorija apie kelionę po egzotišką šalį, bet ir jautrus pasakojimas apie žmogų, atsidūrusį gyvenimo kryžkelėje. Tai knyga, kuri prasideda nuo tamsos. Pagrindinis veikėjas Deividas išgyvena sunkų laikotarpį, kai atrodo, kad viskas prarado prasmę. Tačiau būtent ši būsena tampa pradžia pokyčiui, kuris iš esmės pakeis jo požiūrį į gyvenimą.

Mantas Adomėnas skaitytojams geriau žinomas kaip filosofas ir politikas, tačiau „Moneta & labirintas“ atskleidžia jį ir kaip ambicingą grožinės literatūros kūrėją. Tai ne tipinis šnipų romanas – jis kur kas platesnis, gilesnis ir labiau sluoksniuotas nei daugelis šio žanro kūrinių. Autorius čia sujungia geopolitiką, filosofiją, istoriją ir asmeninę dramą. Rezultatas – kūrinys, kuris ne tik įtraukia siužetu, bet ir kviečia mąstyti apie pasaulio struktūrą, galią ir žmogaus vietą jame.

Marian Rojas Estapé – ispanų psichiatrė, išgarsėjusi gebėjimu sudėtingus neuromokslinius ir psichologinius principus paaiškinti paprastai ir praktiškai. Knygoje „Ką daryti, kad geri dalykai nutiktų“ ji kviečia pažvelgti į save ne per abstrakčias teorijas, o per tai, kaip iš tikrųjų veikia mūsų smegenys. Autorė remiasi tiek moksliniais tyrimais, tiek savo praktine patirtimi dirbant su žmonėmis, patiriančiais stresą, nerimą ar emocinius sunkumus. Tai knyga, kuri ne tik aiškina, bet ir padeda suprasti, kodėl kartais jaučiamės taip, kaip jaučiamės – ir ką su tuo daryti.

Danutė Gailienė – viena žinomiausių Lietuvos psichologių, daugelį metų tyrinėjanti traumas, savižudybes ir visuomenės psichologinę būklę. Jos knyga „Ką jie mums padarė“ išsiskiria tuo, kad nagrinėja ne tik individualias patirtis, bet ir visos tautos išgyvenimus. Tai nėra lengvas ar pramoginis skaitinys. Tai knyga, kviečianti pažvelgti į Lietuvos istoriją kitu kampu – ne per datas ar įvykius, o per jų paliktas psichologines pasekmes. Autorė kelia klausimą: kaip praeities traumos veikia mus šiandien, net jei patys jų tiesiogiai nepatyrėme?

Islandų rašytojas Hallgrímur Helgason skaitytojams jau pažįstamas kaip autorius, gebantis istoriją ir ironiją sujungti į gyvą, emocingą pasakojimą. Jo romanas „60 kilogramų saulės šviesos“ – tai ne tik vieno žmogaus istorija, bet ir visos šalies virsmo atspindys. Veiksmas nukelia į XIX–XX amžių sandūrą – laikotarpį, kai Islandija dar buvo viena skurdžiausių ir atšiauriausių Europos vietų. Šioje aplinkoje gyvenimas reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir vidinės stiprybės. Helgasonas kuria pasaulį, kuriame gamta nėra fonas – ji tampa pagrindine jėga, formuojančia žmonių likimus.

Rhonda Byrne knyga „Paslaptis“ (The Secret) tapo vienu ryškiausių saviugdos literatūros reiškinių XXI amžiuje. Ji ne tik išpopuliarėjo visame pasaulyje, bet ir sukūrė savotišką judėjimą, kviečiantį žmones kitaip pažvelgti į savo mintis, tikslus ir galimybes. Autorė pristato idėją, kuri, anot jos, buvo žinoma jau šimtmečius, tačiau ne visada atvirai aptariama – vadinamąjį „traukos dėsnį“. „Paslaptis“ žada, kad supratus šį principą galima pakeisti savo gyvenimą: nuo santykių iki finansinės sėkmės ar asmeninės laimės.

Irvin D. Yalom – vienas žinomiausių šiuolaikinių psichoterapeutų, kurio kūryba išsiskiria gebėjimu sudėtingas psichologines idėjas perteikti per įtraukiančias istorijas. Jo romanai dažnai vadinami „mokomaisiais“, nes jie ne tik pasakoja siužetą, bet ir supažindina su psichoterapijos principais bei egzistencine filosofija. „Gydymas Šopenhaueriu“ – vienas iš tokių kūrinių. Tai knyga, kuri jungia dvi, iš pirmo žvilgsnio skirtingas sritis – terapiją ir filosofiją – ir parodo, kaip jos gali papildyti viena kitą, bandant atsakyti į svarbiausius gyvenimo klausimus.